Rugpjūčio 7-9 dienomis Liepojos mieste vykusiame „Dobrecova Cup“ vaikų futbolo turnyre dalyvavo ir dvi „Vilnius Football Academy“ komandos. Debiutas tarptautiniame turnyre VFA auklėtiniams šiek tiek prisivilo. Roberto Šuškevič vadovaujama 2008 m. gimimo ekipa per septynias rungtynes iškovojo keturias pergales ir patyrė tris nesėkmes (tiesa, vieną – tik po baudinių serijos) ir bendroje rikiuotėje tarp 32 komandų užėmė 25 vietą. Tuo metu Tomo Staniūno treniruojama 10-mečių komanda laimėjo ketverias rungtynes, o dar trijuose susitikimuose nugalėtojas paaiškėjo tik po baudinių serijos. Šioje loterijoje T.Staniūno auklėtiniai patyrė dvi nesėkmes ir kartą šventė pergalę, o bendroje įskaitoje finišavo 10-oje pozicijoje.
„Iš tiesų, užimta vieta tikrai neatspindi mūsų galimybių. Savo grupėje be didesnių problemų įveikėme visus varžovus ir užėmėme pirmą vietą, tačiau jau tada išryškėjo didžiausia mūsų problema – nerealizuotos progos. Per trejas rungtynes įmušėme 12 įvarčių, bet progų turėjome bent dvigubai daugiau. Ir jei grupės varžybose tai nesukliudė laimėti, tai atkrintamosiose varžybose neužtikrintas žaidimas puolime pakišo mums koją. Kovoje dėl patekimo tarp aštuonių stipriausių turnyro komandų antrą turnyro dieną nesugebėjome pralaužti „Šiaulių“ futbolo akademijos komandos gynybos, pagrindinis laikas baigėsi be įvarčių, o baudinių serijoje geriau sekėsi šiauliečiams. Tas pralaimėjimas buvo labai skaudus, nes mes jo tikrai nenusipelnėme. Realiai, pagal žaidimą buvome viena iš trijų geriausių turnyro komandų. Ir šiaip, norėjome varžytis su stipriausiais varžovais, bet galiausiai turėjome tenkintis žaidimu dėl 9-16 vietų“, – konstatavo T.Staniūnas.
Tiesa, ilgai liūdėti dėl nesėkmės VFA auklėtiniams neteko. Tą patį šeštadienį jie po baudinių serijos įveikė Kauno futbolo akademijos Be1 ekipą, o paskui visą liūdesį ir kartėlį nuplovė Baltijos jūroje. Sekmadienį T.Staniūno šeštose rungtynėse 7:0 sutriuškino varžovus iš Latvijos „Marupe SC“ komandą, bet paskutiniame mače ir vėl po baudinių serijos nusileido Jelgavos futbolo mokyklos ekipai. „Tos nesėkmingos baudinių serijos mus persekioja jau beveik du metus, net keista, kad šiame turnyre mes kartą šioje loterijoje laimėjome, nes dažniausiai neišvengiamai pralaimime. Tai rodo, kad mums trūksta nugalėtojų mentaliteto, pasitikėjimo savimi ir psichologinio tvirtumo. O didžiausia problema, kaip jau sakiau, progų realizacija. Komandos žaidimas turnyre tikrai buvo geras, puikiai dirbo gynybos ir saugų grandys, gražiai pradėdavome atakas nuo savo vartų, pereidavome į varžovų pusę, bet paskutiniame aikštės trečdalyje labai trūko užtikrintumo. Aišku, po to, kai netekome šansų kovoti dėl medalių, vaikai buvo labai prislėgti. Bet labai rimtai pasikalbėjome, paaiškinome, kad medaliai nėra pats svarbiausias dalykas, nes tokiame turnyre mes privalome semtis patirties iš kiekvieno varžovo ir kiekvienų rungtynių, tad galiu tik pasidžiaugti, kad vaikai kovojo iki galo ir rankų nenuleido“, – konstatavo T.Staniūnas.
Jei 2010 m. komandą sustabdė baudinių loterija, tai 12-mečių VFA auklėtinių likimą nulėmė silpnas turnyro startas. Pirmose rungtynėse R.Šuškevič auklėtiniai 1:3 nusileido „Ventspils“ ekipai, po to 4:0 nugalėjo „Marupe“ komandą, bet lemiamose rungtynėse dėl patekimo į pirmą 16-uką 1:3 nusileido „JDFS Alberts“ futbolininkams ir grupėje užėmė trečią vietą. „Tos pirmos rungtynės buvo pačios prasčiausios, po to mūsų žaidimas nuosekliai gerėjo, mes daug žaidėme su kamuoliu, tačiau paskutinėse rungtynėse grupėje pirmaudami 1:0 patys prisidarėme sau bėdų, prasileidome apmaudžius įvarčius ir pralaimėjome. Atkrintamosiose varžybose teko ir mums susipažinti su baudinių serija, pralaimėjome Be1 komandai, o likusias trejas rungtynes užtikrintai laimėjome. Šiaip, išskyrus pačias pirmas rungtynes, visose kitose demonstravome kokybišką žaidimą, netrūko gražių atakų, individualaus meistriškumo epizodų. Galutinio rezultato nesureikšminame, manau, svarbiausia, kad vaikai turėjo galimybę dalyvauti kokybiškame aukšto lygio turnyre, išmėgino jėgas su įvairiomis Latvijos komandomis, pamatė ko trūksta ir ką reikia gerinti treniruotėse“, – pastebėjo R.Šuškevič.
Kalbėdami apie „Dobrecova Cup“ turnyrą abu treneriai sutartinai pažymėjo puikias varžybų sąlygas ir idealią organizaciją. „Varžybų šeimininkai pasistengė, kad dalyviams nieko netrūktų, o futbolo ir laisvalaikio sąlygos buvo labai geros. Gal pats futbolas nebuvo ypatingas, nes dėl koronaviruso grėsmės turnyre dalyvavo tik Lietuvos ir Latvijos komandos, tačiau visi atkreipėme dėmesį į latvių išskirtinį bruožą – jų kovingumą. Latvijos komandų žaidėjai iš esmės fiziškai ar techniškai nedaug kuo skyrėsi nuo lietuvių, bet visi kovojo dėl kiekvieno kamuolio, stumdėsi, lipo per galvas. O bent jau mums to kovingumo šiek tiek pritrūko. Abi mūsų komandos žaidė technišką, inteligentišką, intelektualų futbolą, bet kartais to neužtenka, reikia ir pakovoti. Kita vertus, turnyras buvo labai vertingas tiek gautos patirties, tiek ir komandinės dvasios ugdymo prasme. Manau, kad kartu praleistas laikas mums ateityje leis siekti geresnių rezultatų Lietuvos pirmenybėse“, – konstatavo R.Šuškevič.
Turnyras Latvijoje VFA auklėtiniams tapo paskutiniu rimtu jėgų išbandymu prieš Lietuvos vaikų ir jaunių čempionatus. Tiesa, 2008 m. futbolininkai šį ketvirtadienį dar turės galimybę kontrolinėse rungtynėse patikrinti Be1 akademijos auklėtinius, o rugpjūčio pabaigoje startuos Lietuvos U14 I-os lygos varžybose. Tuo metu 2010 m. gimimo futbolininkai rugsėjo pradžioje stos į kovą „Wellkid A lyga“ varžybose.
