Atsisveikindami su 2020 metais nusprendėme pasidalinti savo mintimis apie ryškiausius įvykius, džiaugsmus, liūdesius, pasiekimus ir lūkesčius.
Kokie jums buvo 2020 metai?
Darvydas Šernas.
Metai tikrai nebuvo lengvi, buvo daug iššūkių, tačiau vis tiek pavadinčiau juos sėkmingais. Įkūrėme futbolo akademiją, kurią net ir šiuo nelengvu metu lanko 170 vaikų, taip pat subūrėme labai gerą, stiprų kvalifikuotų trenerių kolektyvą. Iš tiesų labai džiaugiuosi aktyvia akademijos bendruomene, tėvelių požiūriu ir įsitraukimu į mūsų veiklą.
Tomas Staniūnas.
Šie metai buvo labai kontrastingi, nuo šiuo metu pasaulyje siaučiančios koronaviruso pandemijos sukeltų sunkumų iki Vilnius Football Academy įkūrimo. Tačiau nepaisant visko, man jie buvo sėkmingi ir įdomūs.
Eivinas Zagurskas.
Man, kaip ir daugumai, metai buvo keisti dėl koronaviruso pandemijos ir daugybės apribojimų bei suvaržymų. Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą🙂 Išmokome dirbti nuotoliniu būdu, ne tik treniruoti, bet ir kurti protmūšius 😃 Be to, atsirado daugiau laiko šeimai!
Robertas Šuškevič.
Metai buvo labai darbingi. Žinoma, šiemet buvo mažiau kelionių, išvykų ar turnyrų, tačiau poilsiui laiko nebuvo. Pirmojo karantino metu sukūrėme FT Individualių treniruočių programą, dirbome online bei daug dėmesio skyrėme asmeniniam tobulėjimui.
Baigiantis karantinui aktyviai plušėjome ties Vilnius Football Academy kūrimo ir planavimo darbais, o po akademijos kūrimo visas gyvenimas tik apie tai ir sukosi.
Ričardas Vidrinskas.
Metai buvo permainingi, kupini naujų pažinčių ir nestabilūs.
Augustas Trinkūnas.
Metai buvo pilni naujų iššūkių, naujų veidų ir galimybių. Nepaisant COVID-19 pasekmių, man asmeniškai šie metai buvo nuostabūs ne tik kaip treneriui, bet ir kaip asmenybei.
Gytis Jakubaitis.
Jei ne siaučianti pandemija, galėčiau drąsiai sakyti, kad man šie metai buvo geri. Susipažinau su naujais žmonėmis, su naujais kolegomis, kurie pasidalino naudinga informacija ir leido man tobulėti kaip treneriui.
Koks įsimintiniausias metų įvykis?
D.Š. Šiais metais buvo daug gražių momentų, bet įsimintiniausias – pirmoji akademijos bendruomenės šventė.
T.S. Įsimintiniausias metų įvykis – Vilnius Football Academy įkūrimas.
E.Z. Man asmeniškai įsiminė šiais metais įgyta UEFA B trenerio licencija.
R.Š. Žiūrint iš profesinės pusės – be abejo Vilnius Football Academy įkūrimas.
R.V. Savo sporto klubo įkūrimas.
A.T. Šių metų įsimintiniausias įvykis buvo VFA bendruomenės šventė. Nepaisant lietaus tai buvo nuostabi diena, buvo daug šypsenų, juoko, žaidimų, kuriuose noriai dalyvavo ne tik vaikai, bet ir jų tėveliai, tad tos kelios valandos praskriejo lyg kelios akimirkos. Tikiuosi, kad kitais metais pavyks suorganizuoti dar didesnę šventę mūsų akademijai ir jos nariams.
G.J. Įsimintiniausias metų įvykis, be abejo, Vilnius Football Academy įsikūrimas ir greitas bendruomenės susiformavimas.
Kas labiausiai pradžiugino, o kas – nuliūdino?
D.Š. Labiausiai pradžiugino tai, kad Lietuvoje yra daugybė futbolą žaisti norinčių vaikų. Tikrai labai džiugu matyti juos treniruotėse, regėti jų užsidegimą, motyvaciją ir aistrą žaisti futbolą.
O didžiausias liūdesys – dėl mūsų futbolo infrastruktūros. Žinojau, kad nesame šios srities pirmūnai, bet tai ką pamačiau kurdamas akademiją labai nuliūdino. Tiesa, vasaromis ir šiltuoju metų laiku dar galima darbuotis, tačiau žiemą Vilniuje rasti vaikų treniruotėms tinkamų erdvių yra labai sudėtinga.
T.S. Pradžiugino žmonių pasitikėjimas mumis. Nors akademijai dar nėra metų, joje jau sportuoja beveik 170 vaikų. Džiugu, kad sėkmingai pavyko susistyguoti akademijos darbą, nuo aikščių iki trenerių ir treniruočių proceso. Žmonės mato tik vaizdą aikštėje, o mes žinome, kokį sudėtingą kelią mums reikėjo nueiti, kad tai pasiektume, dėl to labai džiaugiuosi.
Labiausiai nuliūdino karantinas, nes sustabdė akademijos augimą, naujų narių prisijungimą, nutraukė įsibėgėjusį treniruočių procesą. Tačiau net ir šioje liūdinančioje situacijoje negaliu neįžvelgti pozityvo, mane labai džiugina, kad net ir tokiu sunkiu momentu sugebėjome greitai reaguoti į situaciją ir nuo pirmų dienų pasiūlyti kokybiškas nuotolines treniruotes net ir tokiomis sąlygomis.
E.Z. Labiausiai pradžiugino treniruočių lankomumas. Iš tiesų, kol orai ir virusai leido treniruotis lauke, tol grupės būdavo pilnos.
Labiausiai liūdina, kad Lietuvoje vis dar yra labai stiprus noras kaišyti pagalius į ratus, kad bent jau futbole mes nemokama sąžiningai konkuruoti. Konkurencija yra geras dalykas ir ji turėtų stumti visus į priekį, skatinti dirbti geriau ir kokybiškiau.
R.Š. Džiugino aplinkoje esantys žmonės. Jų palaikymas, motyvavimas ir skatinimas. Džiugino, kad į trenerių štabą pavyko surinkti ne tik puikius specialistus, tačiau ir gerus žmones. Džiugino didžiulis pasitikėjimas iš artimųjų, akademijoje treniruotes lankančių vaikų bei jų tėvų.
Nuliūdino priešiškas ne tik tiesioginių konkurentų, tačiau ir neutralią nuomonę turinčių turėti organizacijų nusiteikimas, pagalių į ratus kaišiojimas, bei jų noras bet kokia kaina mums pakenkti.
R.V. Labiausiai nuliūdino artimųjų netektis ir COVID pagaliai į ratus siekiant aukščiausių rezultatų.
A.T. Labiausiai liūdino dėl pandemijos apribotos galimybės darbuotis su vaikais. Jei ne koronavirusas, metai būtų dar geresni! O didžiausią džiaugsmą suteikė vaikai. Aišku, būna dienų kai atrodo, kad juos veikia pilnatis: jie neklauso, išdykauja. Bet tokių dienų buvo vienetai, dažniausiai jie mane tik džiugino. Iš tiesų, puiku, kai atėjęs į treniruotę ne tik pasikeli sau nuotaiką, bet ir pasisemi gerų emocijų būdamas tiek su mažiausiais, tiek ir su vyriausiais akademijos futbolininkais.
G.J. Pradžiugino vaikų noras dirbti treniruotėse. Nesvarbu, lauke ar namuose, spaudžiant šaltukui ar lyjant lietui, jie treniruotėse atiduodavo visas jėgas ir energiją. O nuliūdino tie, regis, nesibaigiantys karantinai.
Jei turėtumėte galimybę, ką padarytumėte kitaip?
D.Š. Mūsų akademijos šūkis „Visada gali geriau 😉”. O jei rimtai, tikrai nieko iš pagrindų nekeisčiau. Tikiu, kad tai ką mes darome yra gerai, tikiu trenerių kolektyvu, tikiu, kad kiekvieną dieną nuosekliai ir kryptingai dirbdami, mes galiausiai pasieksime visus savo tikslus.
T.S.Ne visada ir ne viskas priklauso nuo mūsų asmeniškai. Labai norėčiau, kad mūsų akademijos 2007/2008 ir 2010 m. gimimo vaikų komandos žaistų aukštesniuose divizionuose, nes šie vyrukai tikrai to nusipelno, o juos sustabdė tik asmeninės kai kurių įžeistų dėdžių ambicijos. Ir dar kitų dėdžių, ginančių tų įsižeidusių, o ne vaikų interesus, kuriančių strategijas ant popieriaus, besišvaistančių deklaracijomis ir skambiais pareiškimais, bet realybėje besielgiančių visiškai kitaip.
E.Z. Viską daryčiau taip pat, nieko nekeisčiau.
R.Š. Klaidų pasitaiko nuolatos, juk jų nebūna tik tada, kai nieko nedarai. Nemanau, kad kažką keisčiau, kiekvieną dieną džiaugiuosi tuo gyvenimu, kurį gyvenu dabar.
R.V. Nekeisčiau nieko.
A.T. Kalbant apie galimybę kažką pakeisti, tai jos tiesiog atsisakyčiau. Kiekviena klaida ar nepavykusi treniruotės dalis yra vertinga pamoka ateičiai, iš jų mokausi ne tik aš, bet ir kiti treneriai, tobulėjame su kiekvienu nauju iššūkiu, pavykusia ir nepavykusia akimirka.
G.J. Net jei ir turėčiau galimybę, tikrai nieko nekeisčiau. Gal šie metai nebuvo idealūs, bet tikrai nebuvo blogi. Buvo visko, tiek gerų, tiek ir nelabai gerų emocijų, bet toks yra gyvenimas. Esu įsitikinęs, kad visada reikia džiaugtis tuo ką dabar turi.
Ko tikitės iš 2021 metų?
D.Š. Tikiuosi, kad 2021 metais visi būsime sveiki, kad pasibaigs pagaliau pasaulinė COVID-19 pandemija ir mes visi galėsime grįžti į stadionus, galėsime nevaržomai sportuoti ir džiaugtis futbolu.
T.S. Kitais metais tikiuosi dar didesnio akademijos augimo visose srityse. Tikiu, kad bus daugiau treniruotes lankančių vaikų, daugiau personalo, o treniruočių procese žengsime dar didesnius kokybinius žingsnius. Tikiuosi, kad pavyks įgyvendinti idėjas, kurių turime išties įdomių. Tikiuosi, kad visi akademijos nariai didžiuosis būdami mūsų bendruomenės nariais.
E.Z. Tikiuosi 2021 metai atneš daug gerų emocijų, daug naujų žinių, mažiau ligų, o futbolo aikštynai ir stadionai bus pilni!
R.Š. Tikiu, kad 2021 metai bus puikūs. Visų pirmą tikiuosi, kad COVID-19 kels vis mažiau rūpesčių, pavyks įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Tikiuosi, kad augsiu kaip asmenybė, taip pat augs ir akademija, ir kiekvienas joje esantis narys. Matau, kad akademijoje turime tikrai gabių vaikų, tikiuosi, kad jie ir toliau sunkiai dirbs ir sieks savo svajonių, o mes – treneriai ir vadovai, jiems padėsime sukurdami geriausias sąlygas.
R.V. Rimtai įsitraukti į darbus, džiuginti sportininkus treniruotėse ir džiaugtis jų rezultatais.
A.T. Iš 2021 metų tikiuosi sulaukt dar daugiau gerų emocijų!
G.J. Tikiuosi, kad 2021 metais vaikai galės nevaržomai sportuoti lauke, baigsis visi karantinai ir mes vėl iš visų jėgų kibsime į darbus.
Tuo pačiu visus VFA bendruomenės narius sveikiname su Naujais! Nuoširdžiai tikime, kad sunkiau nei 2020-ais jau nebus, tik geriau ir stipriau!
#VisadaGaliGeriau
