Vasario 23-25 dienomis daugiau nei 150 jaunųjų Vilnius Football Academy futbolininkų ir 15 trenerių dalyvavo tarptautiniame „Wrocław Winter Cup“ turnyre. Šiame turnyre po VFA vėliava startavo 15 akademijos komandų (amžiaus grupės 2009 – 2017), o iš viso turnyre dalyvavo 237 komandos iš Lenkijos, Lietuvos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Vokietijos ir Anglijos.
Turnyro apžvalgą tęsiame su 2010 metų gimimo VFA auklėtinių komandomis. „Wrocław Winter Cup“ turnyre trenerio Antonio Guglielmi ir Svajūno Čyžo auklėtiniai tarp 20-ies dalyvių užėmė 13 ir 15 vietas.
Trenerio Antonio nuomone, turnyras, bent jau futbolo prasme nebuvo sėkmingas. „Prieš turnyrą mūsų lūkesčiai ir tikslai buvo didesni nei užimta galutinė vieta. Deja, geriau pasirodyti negalėjome dėl labai nesėkmingo starto turnyre. Pirmose rungtynėse susitikome su tikrai pajėgiais varžovais iš Čekijos, „Banik Most“ komanda. Turėjome problemų dėl neįprastos aikštės formos, žaidėme 9×9, bet aikštė buvo siauresnė ir trumpesnė nei įprastai. Varžovai mus spaudė nuo pirmų minučių, o mes su tuo spaudimu nesusitvarkėme ir pralaimėjom 1:4. Nors antrose rungtynėse su „SMS APR Ślesin“ komanda žaidėme geriau, bet savo progomis nepasinaudojome, varžovus gelbėjo ir virpstas, o patys paskutinėmis minutėmis praleidome įvartį po kampinio. Džiugu, kad nesėkmės vyrukų nepalaužė ir trečiose rungtynėse jie pagaliau parodė savo tikrą veidą. Su „Olympic Wroclaw“ sužaidėme brandžias rungtynes, gerai gynėmės, sėkmingai kontratakavome, įmušėme du įvarčius ir su pakilia nuotaika ruošėmės paskutinėms grupės rungtynėms. Jei būtume įveikę „Warta Międzychód“ ekipą, kitą dieną būtume žaidę dėl aukštesnių vietų, deja, to padaryti nepavyuko. Nors labai gerai startavome, pirmavome 2:0, bet per paskutines 10 minučių praleidome net 3 įvarčius ir aikštę palikome nuleistomis galvomis. Susidarė įspūdis, kad vienu momentu visi aikštėje buvę futbolininkai išsijungė iš žaidimo, prarado koncentraciją ir buvo už tai nubausti. Skaudžios, bet pamokančios rungtynės. Grupėje užėmėme 4 vietą, bet visi jautėm, kad tikrai galėjome finišuoti aukščiau.
Šeštadienį vakare turėjome laiko pasivaikščioti po miestą, šiek tiek atsipalaiduoti, prasiblaškyti. Ir tai padėjo. Sekmadienį visas tris rungtynes laimėjome bendru santykiu 25:0 ir savo grupėje užtikrintai užėmėm pirmą vietą. Aišku, tai yra menka paguoda, nes tikrai galėjome žaisti su sipriausiomis turnyro komandomis. Kita vertus, gavome vertingų pamokų, kurias privalome išmokti ir judėti į priekį“, – konstatavo treneris Antonio.
Pirmą kartą su VFA komanda į turnyrą vykęs treneris Svajūnas teigė, kad turnyras praėjo gan sklandžiai, nors ir ne viskas sekėsi, tačiau bendra emocija pas trenerius ir futbolininkus – pozityvi. „Nors varžovai buvo tikrai stiprūs, žaidėme prieš komandas iš Lenkijos, Anglijos ir Lietuvos, bet vaikinai kovojo, rodė sportinį pyktį ir didelį norą. Apskritai, manau, kad sužaidėme savo lygyje, gal galėjome būti šiek tiek aukščiau, bet keli nepavykę momentai, kai nesužaidėme iki galo, kuomet pritrūko koncentracijos nulėmė, kad esame ten kur esam. Turnyrą pradėjome su „Watford“ ekipa iš Anglijos. Vien pagal jų sudėjimą matėsi, kad tai aukščiausio lygio varžovai, manęs vaikai klausė ar galiu patikrinti jų pasus. Jie tikrai buvo ir sitpresni, ir greitesni, pralaimėjome 0:8, o „Watford“ visiškai pelnytai tapo turnyro čempionais.
Antros rungtynes buvo su „Wrocław Slask“ ekipa. Likus 10 minučių iki rungtynių pabaigos rezultatas buvo 1:1, vaikinai gerai žaidė, bet teisėjų klaida išmušė iš pusiausvyros ir pralaimėjome 1:3. Kitose rungtynėse su „Blekitni Stargard“ vaikinai žaidė puikiai, darė viską, ko iš jų reikalavau, bet ir vėl paskutinėmis minutėmis pritrūkome koncentracijos, praleidome du įvarčius ir rungtynės baigėsi rezultatu 2:2. Paskutinėse grupės rungtynėse su Varšuvos „Juventus Academy“ jau trūko jėgų, pralaimėjome 1:3, bet nepaisant to vaikinai neliūdėjo ir su gera nuotaika laukė kitos dienos. Nors surinkome tik 1 tašką ir grupėje likome ketvirti iš penkių, bet dėl geresnio įvarčių santykio patekome į grupę, kurioje kovojome dėl 13-16 vietų.
Antrą dieną iš pradžių net 0:10 nusileidome mūsų akademijos pirmai komandai, po to 0:3 pralaimėjome „Salos Szczecin“ ekipai. Vaikinų emocijos liejosi per kraštus, teko juos šiek tiek apraminti. Gal ir pavyko, nes į paskutines rungtynes vaikinai išėjo su tokiu užsidegimu, noru ir energija, kad mūsu varžovai – „Berlin Sport Pruszków“ neturėjo šansų. Tikėjau, kad vaikinai gali žaisti ir jie tai įrodė laimėdami 4:3! Grupėje užėmėm trečią vietą, galutinėje rikiuotėje buvome 15-i. Turnyrą tikrai vertinu pozityviai, nors vietos ir ne aukščiausios, bet vaikinai suprato žaidimo planą, stengėsi jį vykdyti. Kita vertus, jiems buvo nauja patirtis dirbti su nauju treneriu, tad normalu, kad nebuvo viskas paprasta.
Turnyro metu daug dėmesio skyrėm ir drausmei, komandos ryšių stiprinimui ir bendravimui. Galiu pagirti vyrukus, kad puikiai laikėsi drausmės ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų. Vaikinai nevėluodavo nei į susirinkimus, nei į autobusą, būdavo net šiek tiek anksčiau nei reikia. Kaip ir kiti mūsų komandos nariai, aplankėmė Vroclavo senamiestį, aptarėme rungtynes, kitos dienos žaidimo planą, pakalbėjome kaip kam sekėsi ir šiek tiek labiau susipažinome! Man pačiam kaip treneriui tai buvo pirmas turnyras. Anksčiau teko važiuoti kaip sportininkui, tad tas naujas vaidmuo buvo kiek neįprastas, tačiau tuo pačiu jis suteikė ir neįkainojamos patirties, tiek man, tiek vaikams. Manau ir vaikai įgavo daug naudingos patirties, tapo truputį savarankiškesni, brandesni. Todėl noriu padėkoti tėveliams už vaikams suteiktas galimybės ir net neabejoju, kad jų bus dar daugiau“, – kalbėjo treneris Svajūnas.
