Kovo 1-2 dienomis beveik 150 jaunųjų „Vilnius Football Academy“ futbolininkų ir trenerių dalyvavo tarptautiniame „Wrocław Winter Cup“ turnyre. Šiame turnyre po VFA vėliava startavo 11 akademijos komandų (amžiaus grupės 2011 – 2017), o turnyro apžvalgą tęsiame su 2013 ir 2014 m. gimimo VFA auklėtinių komandomis.
„Wrocław Winter Cup“ turnyre U12 ir U11 varžybose startavo trenerių Domanto Ežerskio ir Svajūno Čyžo vadovaujamos 2013 ir 2014 m. gimimo VFA auklėtiniai. Tiesa, pasak trenerio Domanto, net ir vyresnių grupėje varžėsi ne tik 2013 m. gimimo, bet ir metais jaunesni futbolininkai. „U12 turnyre mūsų komandą sudarė po septynis 2013 ir 2014 m. gimimo futbolininkus. Jaunesniems tai iš tiesų buvo labai rimtas išbandymas, ne viskas susiklostė taip, kaip norėjome, tačiau po turnyro berniukai teigė, kad jaučiasi daug tvirčiau ir užtikrinčiau. Jiems tikrai teko išeiti iš komforto zonos, teko ieškoti būdų, kaip galėtų konkuruoti su vyresniais. Taip pat labai aiškiai pasimatė silpnesnės vietos, trūkumai, kurių žaidžiant su bendraamžiais gali ir nepastebėti. Bene didžiausias – fizinio kontakto skirtumas, nes tai Vroclave buvo keleriopai stipriau, tvirčiau ir intensyviau“, – pastebėjo treneris Domantas.
„Wrocław Winter Cup“ turnyre U12 kategorijoje iš viso dalyvavo 32 komandos. VFA futbolininkai per dvi dienas sužaidė 10 rungtynių ir galutinėje rikiuotėje užėmė 12 vietą. „Pirma diena tikrai buvo gan sėkminga, iškovojome 3 pergales, dar 2 kartus sužaidėme lygiosiomis ir grupėje užėmę 2 vietą tęsėme kovą dėl medalių. Tačiau stipriausių turnyro komandų grupėje laimėti nepavyko, nes varžovai buvo tikrai labai pajėgūs. Pirmas susitikimas su Vroclavo „Olympic“ komanda tapo tikru šoku, pralaimėjome 0:5 ir patyrėme skaudžiausią nesėkmę, Susidūrėme su visiškai kitokio lygio fiziškumu, koncentracija, intensyvumu. Kitose rungtynėse jau buvo šiek tiek lengviau, po truputį prisitaikėme, bet atsiklaikyti vis tiek nepavyko. Trumpai tariant – gavome labai daug gerų pamokų. Šiek tiek apmaudu, kad nesugebėjome išnaudoti savo progų, o varžovams kelis kartus pernelyg lengvai leidome mušti įvarčius, bet tai irgi yra futbolo dalis“, – konstatavo treneris D. Ežerskis.
Apibendrindamas U12 komandos rezultatus jis teigė, kad nepaisant antros dienos sunkumų, nei žaidimu, nei rezultatais nenusivylė. „Iš tiesų esu patenkintas tuo, kaip vyrukai žaidė, kovojo, grūmėsi su fiziškai pranašesniais varžovais. Susidūrėme su aukštesnio lygio komandomis, bet galiausiai pamatėme, kad galime žaisti ir su visais. Visi stengėsi, kovojo, ieškojo savo argumentų. Gal trūko drąsos, pasitikėjimo savimi, antrą turnyro dieną buvo juntamas šioks toks pasimetimas. Kita vertus, Lietuvoje mes iki šiol nesame sutikę tokių stiprių varžovų, tikrai niekas mūsų taip nespaudė, kaip tai darė Vroclavo ir kitų elitinių Lenkijos futbolo akademijų komandos. Reikėjo prisitaikyti prie visiškai kitokio žaidimo tempo, intensyvumo ir lygio. Buvo tikrai labai sunku, bet vyrukai nepalūžo ir kovojo iki paskutinio švilpuko“, – pastebėjo treneris Domantas.
Tuo metu U11 kategorijoje VFA futbolininkai susidūrė su kitokio pobūdžio problemomis. Pirmą turnyro dieną per 6 rungtynes surinkę 7 taškus jie grupėje liko 5-i ir sekmadienį varžėsi tik dėl 25-30 vietų. Šioje kategorijoje VFA 2014 m. gimimo komanda nesutiko lygiaverčių varžovų, tad per 5 mačus surinkusi 13 taškų užtikrintai finišavo grupės viršūnėje, o bendroje rikiuotėje tarp 42 komandų užėmė 25 vietą.
„Per dvi dienas vyrukai sužaidė 11 rungtynių, pirmą dieną per 6 mačus iškovojome dvi pergales, kartą sužaidėme lygiosiomis ir patyrėme tris nesėkmes. Realiai turėjome visus šansus patekti į trejetuką, bet labai apmaudi klaida lėmė prarastus taškus faktiškai laimėtose rungtynėse. Ir vėl koją kišo kažkokia nepaaiškinama baimė, nepasitikėjimas savimi. Taip pat ir sėkmė nusisuko. Priešpaskutinėse pirmojo etapo rungtynėse, jau faktiškai tiksint paskutinėms sekundėms prasileidome įvartį po baudos smūgio ir patyrėme nesėkmę, nors tikrai buvome geresnė komanda. Po to mačo iš karto žaidėme su kitais varžovais, vyrukai nespėjo atsigauti, pralaimėjo dar kartą ir prarado šansą grumtis dėl aukštesnių vietų. Kad mes buvome to verti, pamatėme kitą dieną, nes žaisdami dėl 25-32 vietų neturėjome jokių problemų, buvome pranašesni už visus varžovus. Gaila, kad neturėjome progos išbandyti save su pačiais stipriausiais priešininkais, bet tai irgi pamoka ateičiai. Reikia atrasti savyje daugiau pasitikėjimo, noro ir drąsos. Nors vyrukai ne pirmą kartą dalyvauja tarptautiniuose turnyruose, bet tos baimės niekaip neatsikrato“, – samprotavo D. Ežerskis.
