Lietuvos futbolas keičiasi. Vis daugiau kalbame apie infrastruktūrą, žaidėjų ugdymo sistemas, tarptautinę patirtį. Tačiau dažnai pamirštame, kad svarbiausias žmogus aikštėje – ne tik žaidėjas, bet ir tas, kuris jį formuoja. Treneris.
Apie tai, kodėl investicijos į trenerių augimą yra būtinos, kalbamės su Vilnius Football Academy (VFA) techniniu direktoriumi Tomu Staniūnu, kuris didelę dalį savo darbo skiria būtent trenerių tobulėjimui.
– Kodėl, jūsų nuomone, Lietuvos futbolui taip svarbu investuoti į trenerius?
– Jeigu norime kelti futbolo lygį, pirmiausia turime kelti trenerių kompetencijas. Žaidėjas mokosi ir formuojasi būtent per trenerį – jo žinias, darbo metodus, vertybes. Jeigu treneris auga, automatiškai auga ir žaidėjas. Tai paprasta logika, bet tam reikia ne tik entuziazmo, o ir realių investicijų: laiko, pinigų, pastangų.
– Kaip tai atrodo jūsų akademijoje?
– Per pastaruosius penkerius metus į trenerių licencijas, kvalifikacijos kėlimo kursus, konferencijas ir stažuotes užsienyje investavome labai daug pinigų (pavyzdžiui vien preliminarios trenerių licencijų kainos siekia: UEFA PRO – apie 5000 Eur, UEFA A – 2500 Eur, UEFA B – 1500 Eur, o UEFA C – 750 Eur). Ir tai nėra tik išorinės veiklos – labai daug dėmesio skiriame vidiniams mokymams. Turime aiškią metodologiją, todėl mokymasis vyksta kryptingai, ne fragmentiškai.
– Kokius rezultatus duoda tokios investicijos?
– Šiandien mūsų treneriai į UEFA kursus atvyksta jau pasiruošę diskusijoms. Anksčiau vykdavome daugiausia klausytis, dabar – diskutuoti, dalintis patirtimi. Net apsilankę žinomose Europos akademijose jaučiamės užtikrintai: galime kalbėtis lygiaverčiai, diskutuoti dėl futbolo idėjų, pasiūlyti savo įžvalgas. Kartais, man atrodo, mus labiau riboja lietuviškas kuklumas nei realus žinių trūkumas.
– Kuo skiriasi darbas su žaidėjais Lietuvoje ir elitinėse užsienio akademijose?
– Yra vienas labai svarbus skirtumas – žaidėjų atranka. Elitinės užsienio akademijos dirba su atrinktais talentais, o Lietuvoje šiandien daugiausia dirbame su tais, kurie ateina. Tai kartais paslepia tikrąsias trenerių kompetencijas. Užsienio akademijose dažnai vyksta ir žaidėjų rotacijos, kas, tikiu, kartais paslepia trenerių trūkumus ar net klaidina vertinant jų darbą. Aš tikiu, kad ateis laikas, kai VFA turėsime grupes, surinktas būtent atrankų būdu. Tai leistų mūsų treneriams dar labiau realizuoti savo kompetencijas ir žinias, o žaidėjams – gauti maksimaliai pritaikytą ugdymą.
– Minėjote metodologiją. Kuo ji svarbi treneriams?
– Anksčiau futbolo mokyklose kiekvienas treneris dirbdavo pagal savo supratimą – vienoje mokykloje galėjai rasti kelias skirtingas „mokyklas“. Pas mus dabar visi dirba viena kryptimi. Tai reiškia, kad žaidėjas, pereidamas pas kitą trenerį, nereikalauja ilgos adaptacijos. Vis tiek kiekvienas treneris turi savo stilių, bet bendras pagrindas – vienodas.
– Ar treneriai specializuojasi tam tikrose amžiaus grupėse?
– Taip, turime aiškią specializacijos sistemą: darželinukai, 5×5, 8×8, du atskiri 11×11 sektoriai bei užimtumo grupės. Pastarosiose taip pat dirba kompetentingi treneriai, kurie geba atskirti vaikus, norinčius ir galinčius siekti meistriškumo, nuo tų, kuriems svarbiausia – fizinis aktyvumas, gerai praleistas laikas ir žaidimo džiaugsmas. Su šia antrąja grupe svarbu dirbti taip, kad būtų skatinamos teigiamos emocijos, neapkraunant pertekliniais reikalavimais, kurie galėtų sukelti priešingą efektą. Manau, kad visko žinoti ir visur būti geriausiu – neįmanoma. Todėl tapti stipriu savo sektoriaus ekspertu yra garbė ir vertybė. O jeigu treneris jaučia norą, turi pakankamai kompetencijų ir yra pasirengęs naujiems iššūkiams, jis visada gali pereiti į kitą amžiaus tarpsnį.
– Ką jums, kaip techniniam direktoriui, reiškia toks požiūris?
– Mano tikslas – sukurti aplinką, kurioje treneris ne tik dirbtų, bet ir augtų. Nes kai auga treneris – auga ir mūsų futbolas. Tikiu, kad VFA yra vieta, kur treneriai gali tobulėti, būti vertinami ir daryti realų poveikį Lietuvos futbolo ateičiai.
– Dėkoju už pokalbį!
