„Vilnius Football Academy“ auklėtinis Simas Grabauskas birželio pabaigoje su Lietuvos U17 rinktine dalyvavo Baltijos taurės turnyre. Andriaus Veličkos treniruojama mūsų šalies rinktinė 2:2 sužaidė su latviais, 3:2 nugalėjo suomius, 5:0 sutriuškino Estijos rinktinę ir turnyre užėmė pirmą vietą.
Visose Baltijos taurės turnyro rungtynėse žaidęs ir prie Lietuvos rinktinės sėkmingo pasirodymo svariai prisidėjęs Simas pasidalino mintimis apie kvietimą į rinktinę, pasirengimą turnyrui, saldžiausias pergalės akimirkas ir neišsenkantį pasiryžimą tobulėti.
Jau ne pirmą kartą esi kviečiamas atstovauti rinktinei. Kaip manai, ką rinktinės trenerių štabas pastebi tavyje?
Džiaugiuosi, kad sulaukiu rinktinės trenerių dėmesio, ypač artėjant svarbioms rungtynėms ar turnyrams. Be techninių futbolo savybių, manau, jog esu pastebimas kaip nesunkiai priimantis kritiką, trenerių pastabas. Taip pat esu įsitikinęs, jog niekada nekildavo rūpesčių dėl mano elgesio ar tvarkos.
Kaip ruošeisi Baltijos taurės turnyrui?
Kai sužinojau, kad teks žaisti Baltijos taurės turnyre, realiai jau buvo prasidėjusios atostogos, Lietuvos jaunimo čempionatas ir komandinės treniruotės jau buvo pasibaigusios. Bet čia labai padėjo treneris Robertas, kuris, prieš išvykstant į rinktinės stovyklą, sudarė savaitInį pasiruošimo planą. Savaitės metu turėjau treniruotes sporto salėje su „Vilnius Football Academy“ atletinio rengimo treneriu Edgaru, bei individualias technikos treniruotes su treneriu Robertu. Savaitė tikrai nebuvo lengva: aukštas intensyvumas, greitis, mastymas, techninių savybių ir silpnų vietų gerinimas ir t.t. Tačiau sunkus darbas tikrai atsipirko, nes į rinktinę atvykau puikiai pasirengęs.
Kokie buvo didžiausi iššūkiai, su kuriais susidūrei turnyro metu?
Asmeniškai negaliu išskirti kažkokios didžiausio iššūkio, bet kalbant apie visą Baltijos taurės turnyrą, tai didžiausią įspūdį paliko rungtynės su suomiais. Ir dėl oro sąlygų (nes buvo labai karšta), ir dėl jų aukšto intensyvumo. Rungtynių metu tvyrojo 33 laipsnių karštis, suomiai, kurie mano manymu buvo stipriausi varžovai turnyre, demonstravo labai gerą bei kokybišką futbolą, dėl to šios rungtynės buvo išskirtinai sunkios. Prireikė laiko, kad prisitaikytume prie sąlygų ir varžovų, ne viskas pavyko, bet svarbiausia, kad mes laimėjome, o po to jau beliko pasiimti ir taurę.
Koks buvo įsimintiniausias momentas šiame turnyre?
Man asmeniškai įsimintiniausias momentas vis tiek buvo paskutinės rungtynės, pergalė ir šventimas po jų. Buvo tikrai labai daug gerų emocijų, nuostabi nuotaika ir dar įsimintinesnė kelionė namo.
Kaip sekėsi sutarti su kitais rinktinės žaidėjais, treneriais?
Vidinis komandos mikroklimatas buvo tikrai puikus, nekilo jokių rūpesčių bendraujant tiek su komandos draugais, tiek su treneriais. O tai, kad mes visi buvome iš skirtingų komandų, miestų ir net šalių, tą bendravimą darė tik įdomesniu bei smagesniu. Manau, kad tas geras bendravimas tarpusavyje, pozityvi atmosfera ir noras padėti iš esmės ir lėmė mūsų komandinę sėkmę.
Kaip vertini savo pasirodymą ir patirtį su rinktine?
Manau, jog pasirodžiau gan užtikrintai. Pirmose rungtynėse su latviais į aikštę žengiau po keitimo, o kitas dvi žaidžiau startinėje sudėtyje, nuo pirmos iki paskutinės minutės. Džiaugiuosi, kad solidžiai pavyko žaisti vidurio saugo pozicijoje, nes būtent rungtynės su suomiais man asmeniškai buvo vienos pirmųjų rinktinėje, kai teko žaisti šeštojo numerio pozicijoje. Tokia patirtis visada džiugina. Ir šiaip, kiekvienas pakvietimas, kiekvienos rungtynės Lietuvos rinktinėje yra tarsi nauja galimybė. Tai yra mano tikslas, o tokios patirtys tik dar labiau didina norą tobulėti.
Ką tau davė žaidimas rinktinėje kaip žaidėjui ir kaip žmogui? Kaip planuoji toliau tobulėti? Ar turi išsikėlęs kokius nors konkrečius tikslus?
Po kiekvienos treniruočių stovykloms jautiesi patobulėjes, ne išimtis ir rinktinės stovykla. Iš tiesų, po pastarosios stovyklos buvau labai išvargęs, bet jausmas buvo labai geras. Turėjome ilgas 9 dienas, sunkios treniruotės, rungtynės, po jų poilsis, atsistatymas ir t.t. Atrodė, jog kiekvieną dieną judu į priekį, augu ir tobulėju. Toks ir yra mano tikslas, aš ir toliau stengsiuosi siekti tik pačių aukščiausių tikslų, dirbti pagal aukščiausius standartus, ką mums nuolat kartoja treneris Robertas. Taip pat planuoju daugiau dėmesio skirti individualios technikos, žaidimo niuansų stiprinimui, ir apskritai, noriu šlifuoti silpnesnes savo vietas, nes vietos tobulėjimui yra dar labai labai daug.
Ką patartum kitiems jauniems futbolininkams, siekiantiems patekti į rinktinę?
Nebijoti klysti ir stengtis iš kiekvieno momento „išspausti“ maksimumą. Manau, taip pat svarbu gebėti priimti kritiką. Ir ne tik iš trenerių, bet ir iš tėvų, komandos draugų ir t.t. O svarbiausia – netinginiauti, nesitenkinti vien tik darbu treniruotėse, o dar dirbti ir papildomai. Aš esu tikras, jog be papildomo darbo, disciplinos ir atsidavimo nebūčiau ten, kur esu šiandien.
#VisadaGaliGeriau!
