Futbolo aikštėje rezultatai iš esmės priklauso nuo žaidėjų veiksmų intensyvumo. Kodėl? Nes intensyvumas – tai žaidėjų noro, pastangų ir požiūrio visuma, taip pat ir konkrečių veiksmų atlikimo greitis nuolatos besikeičiančiose situacijose.
Svarbiausia, kad kiekvienas žaidėjas pats gali reguliuoti – padidinti ar sumažinti savo veiksmų intensyvumą. Be abejo, norint išsiugdyti šiuos sugebėjimus reikalingos nuolatinės treniruotės ir tinkama aplinka, be to, treneriai gali padėti žaidėjui, skatindami jį būti aktyvesniu ir nuolatos pasiruošusiu.
Didelę įtaką žaidėjo intensyvumui turi jo noras, susikaupimas bei atidumas. Moksliniai tyrimai atskleidė, kad pagrindiniai faktoriai įtakojantys žaidėjų veiksmų intensyvumą yra koncentracija ir motyvacija. Intensyvumą galima apibrėžti, kaip tam tikrų veiksmų atlikimą didžiausiame greityje trumpiausiu laiku, panaudojant reikiamą jėgą, maksimalią koncentraciją ir motyvaciją.
Treneriai gali padėti žaidėjams didinti intensyvumo lygį, jeigu bus išlaikomi pagrindiniai principai:
⦁ Maksimali žaidėjų motyvacija treniruočių ir rungtynių metu;
⦁ Maksimali žaidėjų koncentracija treniruočių ir rungtynių metu;
⦁ Tinkamai parinkti treniruočių ir rungtynių uždaviniai;
⦁ Treniravimo metodai;
⦁ Žaidėjų kiekis tam tikruose pratimuose;
⦁ Tinkamas trukmės, pauzių tarp pratimų ir atsistatymo laiko parinkimas (teisinga treniruotės organizacija padės padidinti visos treniruotės ir atskiro pratimo intensyvumą);
⦁ Pakartojimų, serijų skaičius.
Dažniausiai intensyvumas matuojamas trimis skirtingais būdais:
⦁ GPS įrenginiais;
⦁ Širdies ritmo matuokliais;
⦁ „Borg“ skalė, pagrįsta individualiais atsiliepimais.
Stebint treniruočių procesą, galima nustatyti bei įvertinti žaidėjų maksimalias galimybes ir tokiu būdu organizuoti treniruotes taip, kad žaidėjas treniruotųsi ties savo asmeninių galimybių aukščiausia riba. Svarbu suprasti, kad jei žaidėjai patys to nenorės, arba treniruotėje darbuosis ne iš visų jėgų, joks treneris nesugebės padėti jiems pasiekti aukšto intensyvumo rodiklių.
Pagrindinė sąvoka, kurią privalo suprasti kiekvienas treneris, žaidėjas ar tėvelis: intensyvūs veiksmai yra svarbesni už treniruotės trukmę ir veiksmų apimtis. Apimtis reiškia tik dalinį maksimalaus intensyvumo kiekį. Nesvarbu, kiek laiko treniruositės ir kiek veiksmų atliksite, svarbiausia, kad visi veiksmai būtų atliekami didžiausiu įmanomu intensyvumu, maksimaliame greityje.
Futbolas – tai sporto šaka, kurioje žaidėjams reikia atlikti aukšto intensyvumo veiksmus kartojamus dideliame greityje, o atgauti jėgas ir energiją būtina per sąlyginai trumpas pertraukėles tarp veiksmų. Futbole neįmanoma numatyti didelio intensyvumo laikotarpių trukmės ir sekos. Kruopštus ir atidus rungtynių stebėjimas treneriams leidžia prognozuoti aukšto intensyvumo specifiką, sukurti tinkamą treniruočių planą, imituojantį rungtynėms būdingą veiklos modelį. Tokiu būdu galima sukurti periodus, sudarytus iš treniruočių, kuriose pateikiami pratimai su tam tikrais skirtingais žaidimo ir atsistatymo laikais, priartinant treniruočių sąlygas prie rungtynių realybės.
Tad kiekvienas turime įsisąmoninti, kad darbas treniruotėse padės sėkmingai pasirodyti rungtynėse, kai mes patys sąmoningai prisiversime kiekvienoje treniruotėje kiekvieną užduotį ir veiksmą atlikti didžiausiu intensyvumu ir iš visų jėgų!
