0
Items : 0
Subtotal : €0,00
View CartCheck Out
0
Items : 0
Subtotal : €0,00
View CartCheck Out
09
Bir
2022

„Dobrecova Cup“ – neįkainojamos patirties ir emocijų brangakmenis

0

Pirmą vasaros savaitgalį beveik trys dešimtys Vilnius Football Academy auklėtinių gavo tarptautinių futbolo varžybų krikštą Liepojoje vykusiame „Dobrecova CUP“ 2013-2014 m. gimimo vaikų futbolo turnyre.

Iš viso turnyre dalyvavo trys VFA komandos – 2013 m. gimimo auklėtiniai (treneris Ignas Baranauskas) ir dvi 2014 m. gimimo futbolininkų ekipos (treneriai Domantas Ežerskis ir Ugnius Vainevičius). Sėkmingiausiai pasirodė pirma 2014 m. komanda, tarp 24 ekipų užėmusi 13 vietą, tuo metu antroji komanda finišavo 22-oje pozicijoje.

2013 m. gimimo komandų varžybose VFA ekipa užėmė 25 vietą tarp 28 komandų.

Vyriausiųjų VFA auklėtinių treneris I. Baranauskas konstatavo, kad pirmoji išvyka į užsienį paliko dvejopą įspūdį. „Turnyro pradžia buvo prastoka. Pirmą dieną labai aiškiai matėsi, kad vaikai pasimetę, kaustomi įtampos. Žaidėme ant natūralios vejos, tai irgi buvo naujiena, nes Vilniuje visą laiką treniruojamės ir žaidžiame ant dirbtinės dangos, tad tikrąja to žodžio prasme vaikams pynėsi kojos, kamuolys neklausė ir prireikė laiko, kad prisitaikytume prie žaidimo sąlygų, – pastebėjo I. Baranauskas. – Antra diena buvo geresnė žaidybine prasme, tik apmaudu, kad rezultatuose tai neatsispindėjo. Būtent tai ir parodo komandos patirties trūkumą. Vis dėlto, aikštėje jau matėme kokybiškesnį vaizdą, vaikai parodė tai, ką mes tobulinome treniruotėse, neblogai pavyko įgyvendinti tiek komandos, tiek ir asmeninius tikslus“.

Anot I. Baranausko, trečia turnyro diena buvo ypatinga. „Su vaikais rimtai pasikalbėjome, sakėme, kad kad turime pilnai naudotis šiuo šansu ir iš visų jėgų bei kuo geriausia nata ir emocija užbaigti šį nuostabų ir aukšto lygio turnyrą. Taip ir buvo. Vaikų akys degė, jie žaidė laisvai ir be įtampos, tą dieną laimėjome visas rungtynes, vaikų emocija buvo tiesiog fantastinė, visų veiduose švietė šypsenos. Nežinau kas gali būti geriau, nei matyti vaikus besišypsančius ir laimingus, sveikinančius vienas kitą po rungtynių. Taip, mes neužėmėme aukštų vietų, patyrėme ne vieną nesėkmę, bet aš asmeniškai supratau, kad tokie turnyrai suteikia daug vertingos patirties ne tik vaikams, bet ir treneriui. Galiu atvirai pasakyti, kad nepaisant pirmų dienų sunkumų – didžiuojuosi savo komanda, jos sugebėjimu atsitiesti, susitelkti ir džiaugtis futbolu“, – pareiškė I. Baranauskas.

Kalbėdamas apie „Dobrecova Cup“ turnyrą I. Baranauskas neslėpė, kad jo organicazija paliko didelį įspūdį, bet dalyvavusių komandų lygis nenustebino. „Pačio turnyro organizacija labai gera, viskas apgalvota nuo A iki Z. Bet turnyro lygis, mano manymu gan vidutinis. Turnyre dalyvavo Latvijos ir Lietuvos komandos, mes iš esmės su visais varžovais kovojame gan apylygiai, o didžiausią įspūdį man paliko „Fk Iecava“, su kuria mums buvo sunkiausia žaisti, nes ten visi vaikai buvo fiziškai stiprūs, veržlūs, praradę kamuolį iškart bandė atsikovoti. Įdomiausia, kad jie užėmė tik trečią vietą grupėje ir dėl medalių nekovojo. Tuo metu mes prieš grupės lyderius RFS ir Ventspils kovojome kaip lygūs su lygiais, tik apmaudžios klaidos klaidos prie savų vartų neleido pasiekti geresnio rezultato. Bet tai iš esmės kiekvienų mūsų rungtynių istorija. Visos komandos buvo panašaus lygio, niekas netriuškino visų dviženkliais skirtumais, bet vieniems tiesiog sekėsi geriau, o kitiems – prasčiau“, – konstatavo 2013 m. gimimo VFA auklėtinių komandą treniravęs I. Baranauskas.

Net dviem komandomis turnyre dalyvavę 2014 m. gimimo futbolininkai irgi liko toli nuo medalių, tačiau treneriai Domantas ir Ugnius liko patenkinti pirmuoju jaunųjų žaidėjų pasirodymu tarptautinėje arenoje.

„Tai buvo pirmojo mūsų išvyka į užsienį ir pirmasis tokio dydžio turnyras vaikams. Ir tai tikrai buvo labai didelis iššūkis. Turnyre dalyvavo 24 komandos, didžioji dalis iš Latvijos, tačiau buvo komandų ir iš Lietuvos – Garliavos, Telšių, Gargždų. Turnyro formatas ir taisyklės buvo kiek kitokios nei žaidžiame Lietuvoje. Liepojoje žaidėme 6 prieš 6, su tiesioginiais baudos smūgiais, kamuolio išmetimu rankomis iš užribio. Natūralu, kad vaikams reikėjo laiko adaptuotis, prisitaikyti. Per tris dienas sužaidėme 9 rungtynes, buvo visko – ir saldžių pergalių, ir labai skaudžių, bet pamokančių pralaimėjimų, – pasakojo D. Ežerskis. – Turnyre buvo labai panašaus lygio varžovai, tad visose rungtynėse teko kautis iš visų jėgų. Vaikams šis turnyras buvo tikras išbandymas. Tolima kelionė, rungtynės prieš naujas komandas, naujas formatas. Didelę įtaką turėjo ir Latvijos komandas atlydėjusių tėvelių kuriama atmosfera, būgnai, vėliavos, skanduotės. Nieko panašaus iki šiol vaikai nebuvo matę, tad tai, be abejo, turėjo įtakos jų žaidimui. Buvo matomas susikaustymas, baimė, neteisingi sprendimų priėmimai. Net ir veiduose matėsi pasimetimas, kokios Lietuvoje dar neteko matyti. Kita vertus, vaikams teko išeiti iš savo komforto zonos, o tai niekada nebūna lengva ar paprasta.“
Anot D. Ežerskio, nors pirmoji VFA 2014 m. gimimo futbolininkų komanda turėjo tenkintis vieta turnyrinės lentelės viduryje, bet individualiu meistriškumu vaikai nenusileido varžovams. „Būtent dėl individualaus žaidimo sulaukėme daugiausiai komplimentų, kitų komandų treneriai atkreipė dėmesį, jog turime tikrai stiprių žaidėjų, tačiau didesnėje aikštėje vien tik individualiomis pastangomis visų nenugalėsi. O jei dar ir baimė šiek tiek kausto, tai žaisti dar sunkiau. Galiu tik pasidžiaugti jog paskutinę dieną vaikai pagavo žaidimo ritmą, jautė malonumą bei vis drąsiau ėjo i aikštelę. Iš tiesų, visi mes gavome labai gerų pamokų, įgijome daugiau žaidybinės patirties. Neabejoju, kad mes dar grįšime į turnyrą, nes tik tokio lygio turnyruose galime žengti spartesniais žingsniais į priekį, grūdintis ir ruoštis būsimoms kovoms futbolo aikštėse“, – teigė D. Ežerskis.
Dar didesni iššūkiai teko antrai 2014 m. gimimo komandai ir jos futbolininkams. Pasak trenerio U. Vainevičiaus, daugeliui tai buvo ne tik pirma išvyka į užsienį, bet ir apskritai pirmas vaikų futbolo turnyras. „Ta nauja patirtis atsispindėjo ir aikštėje. Dauguma iš pradžių buvo labai pasimetę, sutrikę, susijaudinę. Labai iškalbingas faktas, kad rungtynių metu manęs vaikai klausdavo kiek dabar valandų, o įpusėjus rungtynėms vienas vaikas paklausė kurie yra mūsų vartai. Tad galima tik įsivaizduoti, kokias emocijas jie išgyveno, kaip jaudinosi. Tačiau kai kurie vaikai tikrai nustebino, nes puikiai susitvarkė su jauduliu ir nepasimetė patekę į nepažįstamą aplinką. Vienaip ar kitaip, tiek vaikams, tiek ir man pačiam tai buvo neįkainojama patirtis. Išmokome daug dalykų, žaidėme didesnėse aikstėse nei įprastai, buvo daugiau žaidejų, didelis triukšmas rungtynių metu ir pan. Neabejoju, kad prisiminimas apie šį turnyrą vaikų galvose išliks ilgam“, – pastebėjo Ugnius.
Nors turnyre antroji VFA 2014 m. komanda pasiekė tik vieną pergalę, bet anot U. Vainevičiaus, vaikai kovėsi su visais varžovais. „Ypač antroje turnyro dalyje kovingumu mes niekam nenusileidome. Smagu, kad beveik visi įmušė bent po vieną įvartį, tai vaikams pridėjo teigiamų emocijų, o labiausiai pradžiugino pergalė, nes tada jie labai aiškiai suprato, kaip smagu yra laimėti. O šiaip, beveik visose rungtynėse kovojome, ar bent jau laikėmės arti varžovų, tik jaudulys labai stipriai kišo koją. Tačiau galiu drąsiai pasakyti, kad iš turnyro visi grįžome geresni nei išvažiavome“, – konstatavo treneris Ugnius.
VFA vardu dėkojame visiems treneriams ir žaidėjams už kovingumą, pastangas ir pasiaukojimą. Atskira padėka jaunųjų futbolininkų ir futbolininkių tėveliams, bet kurių palaikymo aikštėje kautis būtų buvę daug sunkiau!

#VisadaGaliGeriau